Kaip pradėti maitinti vaiką papildomu maistu?

Nuo kokio amžiaus?

Papildomo maisto kūdikiui galima pradėti duoti maždaug nuo 6-to mėnesio. Galima ir anksčiau, tačiau ne anksčiau 17-tos savaitės (4 mėn.). Pradėjus duoti papildomo maisto per anksti, išauga infekcinių ir alerginių ligų rizika. Vaikas kietą maistą turėtų pradėti valgyti ne vėliau kaip nuo 26-tos savaitės, priešingu atveju jam gali trūkti kai kurių maisto medžiagų ir dėl to gali nukentėti imuninė sistema. Į alergiją linkusiems vaikams vadinamojo tradicinio papildomo maisto rekomenduojama duoti sulaukus tokio pat amžiaus, kaip ir kitiems vaikams. Per ilgai neduodant vaikui kieto maisto, jis neapsaugomas nuo alergijos.

Ir motinos pienu, ir pieno mišiniais maitinamus vaikus rekomenduojama pradėti maitinti kietu maistu nuo tokio pat amžiaus. Per vėlai pradėjus duoti kūdikiui kieto maisto, jis gali gauti per mažai energijos ir maisto medžiagų. Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją dalį su maistu gaunamos energijos vaikui duoda pieniškas maistas. Pradėjus duoti papildomo maisto vėliau nei sulaukus šešių mėnesių amžiaus, vaikui gali ne tik trūkti maisto medžiagų, jis gali jau nebenorėti valgyti kieto maisto.

Kieto maisto gaunantys vaikai pradeda mažiau gerti motinos pieno. Tyrimai rodo, kad motinos pienas suformuoja kūdikio skonį ir vėliau gyvenime jis renkasi sveikesnį maistą. Krūtimi maitinami kūdikiai per motinos pieną susipažįsta su įvairiais motinos suvalgyto maisto skoniais, dažnai juos būna lengviau pradėti maitinti papildomu maistu.

 

Maitinimo papildomu maistu pradžia

Papildomas maistas vaiko vystymuisi labai svarbus – jis susipažįsta su naujais skoniais ir kvapais, kitokia maisto konsistencija. Kai vaikas pradeda greičiau augti ir vystytis, neserga jokiomis akivaizdžiomis ligomis, tačiau nepriauga pakankamai svorio arba laisvu režimu maitinamas krūtimi greitai vėl išalksta, reikia pradėti duoti jam papildomo maisto. Pradėjus maitinti papildomu maistu, reikia stebėti vaiką ir jo pageidavimus, maitinti jį ramiai ir neskubant. Jei vaikas atsisako valgyti kokį nors maistą, verta išbandyti kitus skonių ir maisto medžiagų derinius, kol rasite jam tinkamo maisto. Kartą atsisakyto maisto galima pasiūlyti vėliau, tačiau gali būti, kad vaikas sutiks jį valgyti tik pasiūlius dešimtą kartą. Jei vaikas greitai praranda susidomėjimą valgymu, maitinimo metu reikia susilaikyti nuo dėmesį atitraukiančių veiksmų. Tėvai su vaiku turi kalbėti taip, kad visas dėmesys būtų skirtas valgančiam vaikui.

Pradėjus maitinti papildomu maistu, vaikas gali išstumti jį liežuviu iš burnos, nes jis dar neturi įgūdžių perkelti maistą liežuviu ir nuryti. Mama turi būti kantri ir siūlyti maisto dar kartą, reguliariai ir kiekvieną dieną. Valgydamas kietą maistą, vaikas įgyja naujų patirčių. Kai kurie vaikai išmoksta greičiau, kitiems reikia daugiau laiko, tačiau gana greitai visi kūdikiai tampa džiaugsmingais kieto maisto valgytojais.

Papildomo maisto įvedimo laikas formuoja vaiko požiūrį į maistą ir valgymą – vaikas įgyja gerų valgymo įpročių ir pamėgsta vieną ar kitą maistą. Tiek vaiko vystymuisi, tiek jo maitinimui palengvinti reikia duoti jo amžiui skirtą ir tinkamos konsistencijos maistą. Maitinimo būdas taip pat turi atitikti vaiko amžių. Šiuo metu tėvai irgi galėtų pagalvoti apie savo valgymo įpročius ir, jei reikia, juos pagerinti.

 

Kaip maitinti?

Vaikas turi turėti savo valgymo kėdutę, kad sėdėdamas prie stalo galėtų stebėti, kaip valgo kiti šeimos nariai, ir kaupti savo patirtį. Vaikas taip pat turi turėti savo indus, dubenėlį arba lėkštutę ir šaukštą. Norint labiau sudominti vaiką valgymu, galima duoti jam kitą šaukštelį, kuriuo jis gali bandyti valgyti pats. Iš pradžių vaikas nemokės naudotis šaukšteliu pagal paskirtį, tačiau netrukus išmoks pataikyti juo ir į maistą, ir į burną. Valgydinant vaiką svarbiausias vaidmuo tenka mamai, nes ji turi žiūrėti, kad maisto patektų ir į vaiko burną.

Papildomą maistą duokite vaikui šaukšteliu arba iš puodelio, o ne iš buteliuko. Pradžioje reikia pasiūlyti skystesnio maisto, sudaryto tik iš vieno komponento. Vaikui augant ir gerėjant jo valgymo įgūdžiams, galima duoti rupesnio maisto – nuo skystos tyrės pereiti prie gabaliukų, šakute susmulkino maisto ir pasiūlyti įvairesnių maisto produktų. Jei iš pat pradžių vaikas pradedamas maitinti per rupiu maistu, vaikui būna sunku jį nuryti ir dėl šio nemalonaus pojūčio jis gali vėliau atsisakyti valgyti kietą maistą. Vienų metų vaikas jau gali sėdėti su visa šeima prie stalo, tačiau reikia pagalvoti, ar maistas yra pakankamos energinės vertės ir neduoti kieto maisto gabalėlių, kurie užspringus galėtų patekti į kvėpavimo takus.

 

Kada pradėti?

Pirmasis papildomas maistas gali būti švelnesnio skonio daržovės – bulvės, moliūgai, cukinijos arba ryžių, sorų, grikių, avižų košė. Kaip pirmojo papildomo maisto nepatartina duoti vaikui saldžių vaisių tyrės, nes vėliau jis nenorės valgyti daržovių.

Pradžioje duokite vaikui tik vieną arbatinį šaukštelį tyrės. Jei vaikui naujas maistas patiks ir nesukels jokių nepageidaujamų reakcijų, kitą dieną pasiūlykite du šaukštelius maisto ir taip didinkite kiekį iki 4–5 arbatinių šaukštelių. Jei pirmą kartą vaikas nesuvalgė viso šaukštelio maisto, kitą kartą bandykite duoti vėl tik vieną pilną šaukštelį.

Jei maždaug savaitę vaikas valgo vienos rūšies daržoves, kitą savaitę galima pasiūlyti dviejų daržovių tyrės, o vėliau ir iš daugiau daržovių paruošto maisto.

Kaip pirmasis papildomas maistas tinka ir skysta košė. Tokią košę lengviau išvirti iš miltų arba smulkių dribsnių. Košėje neturi likti gumuliukų, jei reikia, išvirtą košę sutrinkite iki tolygios masės. Košę pradžioje reikia virti su vandeniu ir, kaip ir daržoves, duoti vaikui nedideliais kiekiais. Jei vaikas buvo maitinamas pieno mišiniu, kad košės skonis jam būtų labiau pažįstamas, galima į košę įpilti pieno. Nepamirškite, kad pieno mišinys neskirtas virti, todėl jo reikia įpilti tik baigiant virti košę. Kai vaikas įpras valgyti košę, antroje metų pusėje galima duoti iš kelių rūšių javų išvirtos košės ir paskaninti ją karvės pienu arba padidinti energinę vertę riebalais (aliejumi arba sviestu).